Pirmą kartą viešai rodomas šis pamirštas, Caravaggio nutapytas portretas

Caravaggio nutapytas 1598 m. Maffeo Barberini portretas, dabar eksponuojamas Barberini rūmuose Romoje.

ALBERTO PIZZOLI/AFP VIA GETTY IMAGES NUOTR.

Romoje parodytas italų dailininkui Caravaggio priskiriamas portretas - pirmą kartą nuo tada, kai prieš 60 metų buvo paskelbta apie paveikslo egzistavimą.

Paveiksle pavaizduotas Florencijos aristokratas Maffeo Barberini, kuris 1623 m. buvo karūnuotas popiežiumi Urbonu VIII. Pagal popiežiaus standartus jo valdymas buvo žymus. Barberinis ginkluota jėga ir aistringu politikavimu išplėtė Bažnyčios teritorijas ir net atlaikė 21 metus trukusį Trisdešimties metų karą. Urbonas VIII buvo didelis meno mecenatas (dažnai užsakinėjo Džan Lorenco Berninio (Gian Lorenzo Bernini) darbus), nors mokslui tai nebuvo būdinga. Spaudžiamas Vatikano, Galilėjus viešai atšaukė savo astronomijos atradimą, kuris buvo išvestas iš Koperniko heliocentrinio modelio, kurį taip pat atmetė Urbonas VIII.

Būsimasis popiežius susipažįstant su Caravaggio buvo jaunas, ambicingas vyras. 1598 m. nutapytame paveiksle pavaizduotas 30-metis Barberinis, dėvintis juodą biretą - katalikų dvasininkų dėvimą trijų ar keturių smailių kepuraitę - ir žalią sutaną be rankovių, dar vieną tradicinį katalikišką ženklą. Šviesiaplaukis, su laišku rankoje, jis jau buvo įgijęs teisės daktaro laipsnį Pizos universitete ir per gerus ryšius kilo dvasininkų hierarchijoje.

Galerijos duomenimis, Barberinis anksti susidomėjo menais. 1598 m. draugas ir bičiulis dvasininkas Francesco Maria del Monte savo šeimos rūmuose priėmė sunkiai besiverčiantį dailininką Michelangelo Merisi da Caravaggio. Barberinis buvo pakviestas susitikti su dailininku, kuris nutapė portretą, naujai atklydusį iš privačios kolekcijos Italijoje.

Darbas eksponuojamas Romoje, Palazzo Barberini rūmuose, kuriuose įsikūrusi Nacionalinė antikinio meno galerija, ir taip tarsi sugrįžta namo. Ši vieta buvo pastatyta Urbono VIII pontifikato metu bendradarbiaujant su architektu Carlo Maderno ir iki XX a. priklausė Barberini šeimai. Per 300 metų Caravaggio portretas buvo perduodamas iš kartos į kartą. Vėliau, XX a. trečiajame dešimtmetyje, šeima dvarą pardavė. Nesant jokių užsakymo ar įsigijimo dokumentų ir viešų parodų, žinios apie kūrinį išblėso iki 1960-ųjų, kai italų Caravaggio tyrinėtojas Roberto Longhi pristatė jį viename straipsnyje.

„Paveikslo širdis slypi rankose: kairė ranka laiko laišką, o dešinioji iškyla iš paveikslo“, - pareiškime sakė viena iš kuratorių Paola Nicita. „Tai paveikslas, išreiškiantis save gestais“.