Liūdniausi paveikslai meno istorijoje

Iš viso spektro žmogaus emocijų liūdesys yra bendras daugelio garsių meno kūrinių elementas. Melancholiškos būsenos ir įvairių gyvenimo įvykių, sukeliančių šią emociją, tyrinėjimą puikiai įamžino visų laikų menininkai. Kai kuriuose jų liūdesys subtilesnis, tačiau visi jie yra meistriški savo gebėjimu sukelti tą galingą emociją, kuriai jautrūs visi mes, ypač juos sukūrę menininkai.

1. 'At Eternity’s Gate'(Prie amžinybės vartų) Vincent van Gogh

Vincent van Gogh, At Eternity’s Gate ('Prie amžinybės vartų'), 1890 m., Kröller-Müller muziejus, Otterlo, Nyderlandai.

Barzdotas ir pliktelėjęs senukas pasilenkęs, galvą laikydamas rankose, o alkūnėmis atsirėmęs į kojas. Tai stulbinanti katarsinio verksmo arba stiprios nevilties akimirka. Tai, be abejo, liūdesio scena, reiškianti tuometines Van Gogo dvasines kančias.

Tačiau paveikslui suteiktas pranašiškas ir šiek tiek viltingas pavadinimas. Galbūt žmogus dabar ir kenčia, bet po mirties jis atras ramybę tikėdamas ir įžengęs pro amžinybės vartus.

2. La Douleur (Sorrow)(Liūdesys) Paul Cézanne

Paul Cézanne, La Douleur (Liūdesys), 1868-1869, Orsė muziejus, Paryžius, Prancūzija.

Tai kūrinys, kuriame išreikšta tyra kančia dėl mylimo žmogaus netekties. Šiuo atveju prarastas artimas žmogus yra gana reikšmingas, nes paveikslo tema yra neatpažįstama Marija Magdalietė, sielvartaujanti dėl Kristaus mirties.

Ji susmukusi dramatiškoje padėtyje, galva ir ranka atsirėmusi į atbrailą. Jos drabužiai mėlyni ir balti. Mėlyna spalva labiausiai išryškėja ir, regis, persilieja į baltą, pabrėždama jos sielvartą. Tiesiai po jos ranka dešinėje pusėje yra kažkas panašaus į iškreiptą kaukolę. Ji animuota panašiai kaip Marija ir atskleidžia jos gyvybingumą gedint lemtingos mirties.

3. Christina’s World('Kristinos pasaulis') Andrew Wyeth

Andrew Wyeth, „Kristinos pasaulis“, 1948 m., Modernaus meno muziejus, Niujorkas, NY, JAV.

Paveiksle vaizduojama rožine suknele apsirengusi moteris Kristina, kuri guli viena žolėtame lauke ir žvelgia į tolumoje esančią sodybą. Ji sėdi taip, kad galima suprasti, jog ji tarsi siekia sodybos, norėdama ten persikelti, bet negalėdama to padaryti.

Todėl galime užjausti jos kovą ir kartu pasijusti ištikti tokio pat bejėgiškumo ir beviltiškumo. Pavadinimas, nurodantis subjekto „pasaulį“, per Kristinos fizinį pasaulį nurodo į mūsų psichologines gyvenimo kančias.

4. La Mélancolie by Louis-Jean-François Lagrenée

Louis-Jean-François Lagrenée, La Mélancolie, apie 1785 m., Luvro muziejus, Paryžius, Prancūzija.

Šis 1785 m. nutapytas rokoko stiliaus paveikslas - dar vienas savitas melancholijos vaizdinys. Moteris sėdi tamsiame fone, laikydama galvą ir laikydama ranką ant šlaunies. Jos veido išraiška rodo, kad jos mintys tikriausiai nėra labai džiugios. Vis dėlto šioje liūdnoje pozoje yra grožio.

5. The Old Guitarist('Senas gitaristas') Pablo Picasso

Pablo Picasso, ‘Senas gitaristas', 1903-1904 m., Čikagos meno institutas, Čikaga, IL, JAV.

'Senas gitaristas' yra Picasso šedevras iš jo mėlynojo laikotarpio (1901-1904 m.). Jo tema - skurdžiai gyvenantis muzikantas. Mėlyna spalva sustiprina apleistą nuotaiką, o sulenktas vyro kaklas ir nuožulnus, kampuotas kūnas pabrėžia jo nepriteklių. Picasso suprato šią sceną, nes prieš daugelį metų pats gyveno labai sunkiai.

6. L’Absinthe, Edgar Degas

Edgar Degas „Absentas“, 1876-76, Orsė muziejus, Paryžius, Prancūzija

Edgar Degas paveikslas „Absentas“ gali nesukelti visiško liūdesio. Tačiau jis slegia žiūrovą vaizduodamas pagrindinio subjekto vienatvę ir nuovargį. Moteris - aktorė ir Degas draugė Ellen Andree - sėdi niūrios ir pavargusios laikysenos. Jos veido išraiška atrodo prislėgta, o rankos krenta beveik savigailos apimtos. Priešais ją ant stalo stovi absento taurė.

Šalia jos sėdintis vyras rūko pypkę ir žvelgia į kitą pusę. Jis sėdi tokiu kampu, kuris leidžia manyti, kad jis yra arba nepažįstamas, arba nesuinteresuotas kompanionas, o tai dar labiau sustiprina moters izoliaciją. Kreminės ir geltonos spalvos suteikia scenai karštligišką efektą, galbūt perteikdamos psichiatrinį poveikį, susijusį su to paties pavadinimo alkoholiu. Tai liūdnas vaizdas, nes daugelis iš mūsų gali būti susiję su tuo, kad jaučiasi liūdni ir vieniši kompanijos apsuptyje.

7. Melancholy, Edvard Munch

Edvard Munch„Melancholija“, 1892 m., Nacionalinė galerija, Oslas, Norvegija.

Dar viena ranka ant galvos. Tačiau šis objektas nedominuoja kadre, o jo veido išraiška labiau primena pasipiktinimą nei liūdesį. Vis dėlto scena yra gražus pakrantės peizažas, o fone esančios tolimos figūros atrodo taip, tarsi jos mėgautųsi savo laiku prieplaukoje. Todėl kampe esančiam žmogui jaučiamas gailestis. Kas jam kelia nerimą? Norėtume jam padėti mėgautis jį supančiu peizažu, tačiau daugelis iš mūsų taip pat kartais jaučiasi. Didysis norvegų dailininkas Edvard Munch 1890-aisiais nutapė įvairias šios scenos versijas.

8. The Wounded Deer(Sužeistas elnias), Frida Kahlo

Frida Kahlo, Sužeistas elnias, 1946 m., privati kolekcija. Fridakahlo.org.

Tai autoportretas, bet ne toks, prie kokio esame įpratę. Jos galva yra ant elnio kūno su ragais ir žaizdomis nuo strėlių. Iš strėlių, įsmeigtų į gyvūno kūną, teka kraujas. Aplinkiniai miškai niūrūs; rudi ir pilki, su negyvais medžiais ir negyva šaka ant žemės. Kahlo veido išraiška stoiška, o kūnas atrodo tarsi judantis, tarsi ji laikytųsi gyvybės, kęsdama skausmą ir liūdesį. Deja, tai buvo labai tikslus jos gyvenimo pabaigos atvaizdas.

Šaltinis: Sam Malone