Matyti daugiau nei tik vaizdą

Kovo 13 dieną 18.30 val. Menų Ložėje, Klaipėdoje, vyks tapytojo Rimvydo Pupelio paroda, kviečianti pažvelgti į kūrėjo formuojamą savitą vizualinį pasaulį, kuriame susitinka žmogus, prisiminimas ir fragmentuota tikrovė.

Rimvydas Pupelis Muta – šiuolaikinis tapytojas, kurio kūryba išsiskiria retu gebėjimu sujungti intelektualią formos analizę su instinktyvia, gyva tapybos energija. Jo darbai veikia ne kaip dekoratyvūs vaizdai, o kaip patirtis – vizualiniai pasakojimai, kuriuose žiūrovas atpažįsta judesį, kūną, laiką ir asmeninę atmintį. Tai kūryba, kuri ne tik stebima, bet ir išgyvenama.

Menininko tapyboje žmogaus figūra tampa pagrindiniu pasaulio suvokimo instrumentu. Aktai, figūros, fragmentuoti kūnai ar peizažų struktūros nėra statiški – jie pulsuoja vidine įtampa, tarsi būtų pagauti tarp prisiminimo ir dabarties momento. Kubizmo principai čia transformuojami į šiuolaikinę, emocionaliai įkrautą kalbą: formos skaidomos tam, kad būtų galima vienu metu matyti skirtingas būsenas, judesius ir patirtis. Kiekvienas kūrinys tampa savotišku vizualiniu laiko sluoksniu, kuriame susilieja žmogus, aplinka ir išgyventa istorija.

Trys merginos ant medžio šakos

Daugiau nei tris dešimtmečius trunkanti kūrybinė praktika, per trisdešimt personalinių parodų bei dalyvavimas tarptautiniuose meno projektuose Europoje formavo brandų ir lengvai atpažįstamą autoriaus braižą. MUTA darbai jau yra patekę į privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje, o kolekcininkus traukia ne tik jų vizualinis intensyvumas, bet ir autentiškumas – jausmas, kad kiekviena drobė yra vienkartinis, nepakartojamas kūrybinis įvykis.

Svarbi jo kūrybos ašis – Fluxus dvasia ir laisvė nepaisyti stilistinių ribų. Menininkas geba jungti tapybą, scenografinį mąstymą ir skulptūrinį erdvės suvokimą, todėl paveikslai įgauna ir architektūrinį gylį. Spalva čia veikia kaip emocinė struktūra, o potėpis – kaip judesio įrašas. Žiūrovas susiduria ne su iliustracija, bet su energija, kuri išlieka ilgai po pirmojo žvilgsnio.

Vyras miegantis sode

Ekspozicijoje pristatomi darbai suskirstomi į tarpusavyje dialogą kuriančias kryptis – Aukštaitijos peizažus ir figūrinės tapybos ciklą „Aktai“. Šios dvi temos nėra priešingos – jos atskleidžia skirtingas tos pačios patirties dimensijas: aplinką ir žmogų, erdvę ir kūną, išorinį vaizdą ir vidinę atmintį.

Peizažuose menininkas regioninį kraštovaizdį transformuoja į struktūruotą formų sistemą. Ežerų ir medžių linijos ar architektūros fragmentai išskaidomi į geometrines plokštumas, kuriose atsiveria daugiaperspektyvė erdvė. Aukštaitija čia tampa ne geografine vieta, o vizualine konstrukcija – patirties architektūra.

Tuo tarpu figūrinėje kūrybos dalyje kubistinė analizė perkeliama į žmogaus kūną. Aktai, judesio scenos ir figūrinės kompozicijos perteikia ne konkrečius portretus, bet prisiminimų, santykių ir išgyventų momentų fragmentus. Kūnai skaidomi, persidengia, kartais susilieja su aplinka, tarsi būtų matomi vienu metu iš kelių laiko ir emocinių perspektyvų. Žmogaus figūra tampa veiksmu, būsena ir atminties ženklu.

Šiuose darbuose svarbus ne pasakojimas, o patyrimas. Kūrėjas atsisako realistinio vientisumo ir kuria vizualinę struktūrą, kurioje judėjimas, laikas ir prisiminimai egzistuoja vienoje plokštumoje. Kubizmas čia veikia kaip mąstymo principas – būdas rekonstruoti matytą ir išgyventą pasaulį.

Atbėgo ruduo per pievas

Parodos visuma atskleidžia dialogą tarp žmogaus ir vietos: kraštovaizdis tampa kūniškas, o figūra – erdvinė. „Aukštaitijos kubizmas“ taip sujungia regioninę patirtį su modernistine tradicija, parodydamas, kad šiuolaikinė tapyba gali vienu metu kalbėti apie teritoriją, atmintį ir žmogaus buvimą joje.

Menų Ložė, Tomo g. 24, Klaipėda 18.30val.

Parodos rėmėjas – „Revestus“, sutelktinio finansavimo platforma, padedanti kūrybinėms idėjoms virsti realiais projektais ir stiprinanti ryšį tarp kultūros ir visuomenės.

Nuotraukos.: Andrius Lankauskas, Agnė Slavinskaitė